Apie savanorių lydėjimą - per patirtį
Kokybės ženklo mokymai
10/8/2026
Spalio 1–2 d. tarptautinių savanorių tutorė Luka dalyvavo Kokybės ženklo mokymuose, skirtuose Europos Solidarumo Korpuso (ESK) programos dalyviams. Mokymų metu organizacijų atstovai gilinosi į programos principus, savanorių palydėjimo ir ugdymo proceso organizavimą bei turėjo galimybę užmegzti naujas partnerystes.
Šie mokymai ypač aktualūs organizacijoms, kurios tik pradeda darbą su ESK savanoriais, taip pat naujai akredituotoms organizacijoms, tutoriams ir mentoriams. Juose dalyvauti gali ir tie, kurie mokymuose jau buvo, tačiau nori atnaujinti savo žinias bei pasidalinti patirtimi su kitais.
Naujas vaidmuo – nauji klausimai
Lukai šie mokymai buvo ypač svarbūs, nes tarptautinių savanorių tutorės vaidmuo jai naujas. „Kadangi būsiu nauja tutore savanoriams „Socialiniame veiksme“, man buvo svarbu sužinoti, koks bus mano vaidmuo ir kokia apskritai yra tutorės rolė.“
Mokymų metu Luka suprato, kad tutoriaus funkcijų yra nemažai, o jo vaidmuo tam tikrose situacijose gali persidengti su koordinatoriaus ar mentoriaus atsakomybėmis. Vis dėlto viena mintis jai įsiminė labiausiai: „Tutorius tarsi vadovas savanoriui.“ Tutorė gali padėti savanoriui suprasti užduotis, kartu aptarti ir reflektuoti jo patirtį, išklausyti, padėti spręsti kylančius iššūkius bei palaikyti savanorį jo kelionėje.
„Man tai bus visiškai nauja patirtis, nes nesu bandžiusi nei mentoriaus, nei koordinatoriaus, nei tutorės vaidmens. Šiek tiek gąsdina tai, kad dar nežinau, kaip seksis praktiškai pritaikyti dalykus, kaip seksis atlikti šį vaidmenį, tačiau visai įdomu išbandyti save, išmokti ir man naujų dalykų ir padėti savanoriui“, – savo mintimis dalijasi Luka.
Mažiau teorijos – daug patyrimo
Vienas iš labiausiai įsiminusių mokymų aspektų buvo jų praktinis pobūdis. Vietoje ilgų teorinių paskaitų dalyviai daug mokėsi per žaidimus, komandines užduotis, diskusijas ir refleksijas.
„Buvo labai geri, įdomūs, informatyvūs ir inovatyvūs mokymai. Nebuvo per daug nuobodžios informacijos ir teorijos, o didelę dalį mokymų sudarė praktinės užduotys – žaidimai komandose ar su visa grupe“, – pasakoja Luka. Anot jos, užduotys skatino kūrybiškumą, komandinį darbą, gebėjimą susitarti, išklausyti kitus ir pažvelgti į situaciją iš skirtingų perspektyvų.
Viena iš labiausiai įsiminusių užduočių buvo „Zoom in, zoom out“. Dalyviai gavo korteles su vaizdais ir turėjo kitiems papasakoti, ką jose mato, tačiau negalėjo pačių kortelių parodyti. Vėliau, išsiaiškinus visų kortelių turinį, jas reikėjo sudėlioti į nuoseklią istoriją. „Atrodo paprastas žaidimas, bet esmė buvo apie gebėjimą susikalbėti, išgirsti kitus, gebėti kūrybiškai matyti situaciją ir priimti kito nuomonę. Juk dalykus matom ir suprantam skirtingai“, – pastebi Luka.
Kiaušinis, priminęs savanorį
Viena užduotis Lukai tapo netikėta savanorystės metafora. Dalyvų grupei, veikiant kartu, reikėjo patalpoje surasti dešimt kiaušinių ir juos saugiai parnešti bei sudėti atgal į dėžutę. „Buvo įdomu ne tik dalyvauti, bet ir stebėti, klausyti, kaip dalinamės atsakomybėmis, kaip mąsto kiti, bet visi kartu sprendžiam, kaip atlikti užduotį“, – pasakoja Luka. „Man ši užduotis tapo tarsi savanorio metafora. Kiaušinis man priminė savanorį, kurį lydi ir kuriam padeda daugiau žmonių – koordinatorius, mentorius, tutorius, organizacijos. Bet svarbu įvertinti ir tai, kad kartais per daug pagalbos gali ir perspausti savanorį.“
Ši įžvalga primena vieną svarbiausių palydėjimo principų – padėti savanoriui, tačiau kartu palikti jam pakankamai erdvės pačiam veikti, klysti, mokytis ir prisiimti atsakomybę.
Saugi erdvė mokytis ir klysti
Luka teigiamai įvertino ir pačių mokymų vedėjų darbą. Pasak jos, jos puikiai papildė viena kitą, o jų kuriama atmosfera leido dalyviams jaustis saugiai ir drąsiai įsitraukti. „Jos įdomiai ir suprantamai pasakojo apie dalykus, kūrė jaukią ir saugią atmosferą. Mokymų metu buvo galima klysti, nežinoti atsakymo ar išsakyti savo mintis.“ Praktinės užduotys leido ne tik išgirsti informaciją, bet ir ją išbandyti patiems. Tokiu būdu teorinės žinios tapo konkrečia patirtimi, kurią vėliau galima pritaikyti dirbant su savanoriais.
Mokytis apie savanorystę – per patirtį
Po dviejų dienų mokymų Luka išsivežė ne tik daugiau žinių apie tutorės vaidmenį, bet ir platesnį supratimą apie tai, kaip galima mokytis apie savanorystę. „Per šiuos mokymus dar kartą supratau, kad mokytis apie savanorystę galima ne tik klausantis teorijos, bet ir per patirtį, bendravimą su kitais, žaidimus ir refleksijas.“ Pasak jos, ypač vertinga buvo galimybė į situacijas pažvelgti iš skirtingų perspektyvų, išgirsti kitų dalyvių mintis ir kartu ieškoti sprendimų.
Kokybės ženklo mokymai Lukai tapo ne tik įžanga į naują tutorės vaidmenį, bet ir priminimu, kad palydėti kitą žmogų reiškia ne visada turėti paruoštą atsakymą. Kartais svarbiausia – išklausyti, padėti susiorientuoti, suteikti erdvės veikti ir kartu mokytis iš patirties.
